Ar teko girdėti mokslininkų teiginius, kad senėjimo procesas – tai liga? Filosofas, bioetikas D. Callahan ir profesorė E. Topinkova 1998 m. rašė, kad nustojus senėjimą vadinti natūraliu, būtų galima greičiau rasti šio proceso priežastis ir jį sulėtinti. Galbūt nepradėtume gyventi iki kelių šimtų metų, bet bent jau ilgai išliktume sveiki.
Medikai pastebi, kad senyvo amžiaus ligos, tokios kaip nugaros ir sąnarių skausmai, reumatoidinis artritas ir kt., užklumpa vis jaunesnius žmones. Pasaulyje vis dažniau kalbama apie lėtinius uždegimus, prasidedančius vaikystėje ar paauglystėje ir ženkliai sutrumpinančius žmogaus gyvenimo trukmę.
Kūnas išmintingas ir užprogramuotas nuolatiniam atsinaujinimui, tačiau jo natūralius procesus trikdo daugybė faktorių. Kol galiausiai palaužia lėtinės ligos. Ar įmanoma tam užkirsti kelią ir prailginti sveiko gyvenimo trukmę?
Pagrindinės geros savijautos sąlygos
Medikai ir holistinės medicinos atstovai vieningai sutaria, kad gerą savijautą palaiko:
- tinkama mityba;
- subalansuotas judėjimo ir poilsio režimas;
- psichologinė būsena;
- santykiai ir socialinė integracija.
Tarsi nieko naujo, apie tai apstu informacijos, bet kodėl situacija negerėja? Vaikų nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos vos perkopus į ketvirtą dešimtį, psichosomatiniai negalavimai ir daugelis kitų sveikatos problemų jau tapo šio amžiaus rykšte. Ko nepastebime, o gal nenorime pastebėti?
Dažnai sakoma, kad ligos prasideda žmogaus galvoje. Vadinasi, kiekvienas turi galimybę jų išvengti. Kaip tai padaryti? Atsakymas paprastas – atsakomybė.
Atsakinga mityba
Šiais laikais ne problema išsirinkti maisto produktą. Kiekvienas gamintojas ir prekeivis įpareigotas pateikti sudėties informaciją. Vartotojo atsakomybė – perskaityti ir nuspręsti.
Internete gausu žinių apie mitybą ir rekomenduojamų maistinių medžiagų kiekį per parą. Be to, modernūs tyrimai padeda nustatyti netoleruojamas ir trūkstamas medžiagas.
Dar sąmoningesnis kelias – klausytis kūno poreikių ir jų paisyti. Jeigu kaskart jo klausite, kokių produktų nori, neilgai trukus išmoksite atsirinkti maistą ir be tyrimų ar dietologų rekomendacijų. Taigi, viskas jūsų rankose.
Atsakingas sportas
Kasdienis judėjimas ir sportas svarbūs fizinei ir psichologinei sveikatai. Sportuojant kraujyje sparčiai mažėja kortizolio (streso hormonas) kiekis ir daugėja seratonino (laimės hormonas) kiekis.
Harvardo profesorius Daniel L. Lieberman pabrėžia pasipriešinimo treniruočių ir svorio kilnojimo svarbą, ypač senstant. Jis teigia, kad raumenų praradimas, žinomas kaip sarkopenija, turi įtakos ne tik fizinei išvaizdai, bet ir funkciniam pajėgumui. Atsparumo treniruotės ypatingai reikšmingos kovojant su raumenų praradimu ir priešlaikiniu senėjimu.
Įvairių rūšių fizinė veikla, įskaitant ištvermės, jėgos ir pasipriešinimo pratimus, gali padėti pristabdyti senėjimo procesus. Kaip sako profesorius Daniel L. Lieberman: „Use it, or loose it“ (liet. „Naudokite arba prarasite“).
Pasaulyje garsi sporto trenerė Ernestine Shepherd pradėjo sportuoti tik būdama 56 metų. O štai dabar jai 86 metai ir ji savo puikia išvaizda bei motyvacija įkvepia daugybę žmonių. Jos nuomone, niekada ne per vėlu pradėti sportuoti. Be to, E. Shepherd savo pavyzdžiu įrodė, kaip galima apsaugoti raumenis nuo suglebimo.
Atsakinga mąstysena
Neretai žmonės geba susiimti ir tam tikrą laikotarpį sveikai maitintis, sportuoti, tačiau sunkiausia užduotis – emocijų ir minčių valdymas.
„Aš niekada nepykstu“, – sako vienas Woody Allen‘o filmų veikėjas. „Vietoj to aš auginu auglį“. Kad ir kaip žiauriai skambėtų ši frazė, vis daugiau medikų ir mokslininkų aptinka tiesioginį ryšį tarp ligų ir komplikuotų, ilgalaikių emocijų. Stebint pacientus, sergančius autoimuninėmis, onkologinėmis ir kitomis sunkiai išgydomomis ligomis, aptinkami panašūs mąstysenos ir reakcijos į aplinkos dirgiklius modeliai.
„Nauja psichoneuro-imunologijos disciplina jau subrendo tiek, kad daugelio sričių mokslininkai pateikė įtikinamų įrodymų, jog tarp smegenų ir imuninės sistemos yra glaudus ryšys… Emocinė individo struktūra ir reakcija į nuolatinį stresą iš tiesų gali būti daugelio ligų, kurias medicina gydo, bet kurių [kilmė] dar nežinoma – sakykim, sklerodermija ir didžioji dauguma reumatinių ligų, uždegiminiai žarnyno sutrikimai, diabetas, išsėtinė sklerozė bei daugybė kitų ligų kiekvienoje medicinos subspecialybėje – priežastis,“ – pasakojama dr. Gabor Maté knygoje „Kai kūnas sako ne“.
Kuo ilgiau žmogus savyje nešiojasi nuoskaudas, tuo labiau skatina lėtinių uždegimų vystymąsi. Organizmas gyvuoja nuolatiniu kovos režimu, nors realaus priešo nėra, o sudėtinga situacija buvo prieš metus ar dešimtmetį.
Ar įmanoma pačiam susitvarkyti su emocijomis? Teoriškai taip, bet neturint žinių ir suvokimo, nėra paprasta ir dažnam prireikia pagalbinių metodų ar pokalbių su specialistais.
Atsakingi santykiai
Pagrindinis emocijų šaltinis – santykiai. Sveikas ir pozityvus ryšys žmones gydo, o toksiški santykiai veda į ligas. Vaikystės traumos palieka sunkiai išdildomą pėdsaką žmogaus asmenybėje ir ženkliai sumažina natūralų atsparumą stresui.
Po ankstyvųjų trauminių patirčių dalis žmonių bando įrodyti savo vertę ir gauti aplinkinių pritarimą, nepaisydami nuovargio ir kūno siunčiamų įspėjimo signalų. Ypatingai moterys vadovaujasi gero ir laimingo žmogaus įvaizdžiu, nors viduje kunkuliuoja nuoskaudos ir pyktis. Kita dalis žmonių lieka aukos pozicijoje ir nuolat jausdami beviltiškumą sulaukia neigiamo kūno atsako.
Visi gyvename socialinėje aplinkoje. Nuo kūdikystės esame apsupti artimų žmonių ir dažnai net nesusimąstome apie santykių kokybę. Dauguma manipuliacinius modelius priima kaip savaime suprantamus, o vaikystėje girdėti grasinimai giliai įsirašo į pasąmonę.
Tėvai dažnai net neįvertina, kaip žaloja savo vaikus neva nekaltais gąsdinimais: „jei būsi blogas, atiduosiu tave policininkui“, „jei nevalgysi – neaugsi ir numirsi“, „jei būsi blogas, tavęs nemylėsiu“ ir pan. Taip žaidžiama vaiko emocijomis ir kuriamas kelias į ligas ir emocines traumas.
Dr. Gabor Maté nuolat pabrėžia, kad mes gyvename gana toksinėje visuomeninėje aplinkoje. Tad kiekvienas turėtų būti atsakingas už sveikų santykių kūrimą.
Kaip matote, visi esame atsakingi už savo sveikatą, gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Ar esate pasirengę suvokti vidinės atsakomybės reikšmę ir ja vadovautis? Jei taip, kviečiame į mąstymą keičiančią konferenciją „Sveikas Ateities Žmogus“.
Parengta vadovaujantis informacijos šaltiniais: NCBI, dr. Gabor Maté, LRT.
Parengė Rūta Steponavičienė ir Renata Rimkė
Redagavo Rasa Banelė